Pusė

Rodos, dar vakar širdis tyliai ramiai sau kvėpavo...
Rodos, dar vakar plaučiai lengvai sau alsavo...

Praėjus laikui, praėjo ir lengvumas
Aplankė mane nelauktas chaotiškumas

Šešis mėnesius dunksėjo širdis lyg patrakus
Laksčiau visur, lyg nuo meilės būčiau apakus

O kam tas lyg? Taip ir buvo.
Tik pusę to laiko man tiesiog nedašuto..

Myliu! Šaukiu aš balsu
Ir atgarsis grįžta..o gal tai Tu?!

Rodos, dar vakar manęs nepažinojai
Rodos, dar vakar šiltai mane apklojai...

Tavo Fėja

Stiprios mintys

Aš stipri.
Kas rytą pramerkusi akis, džiaugiuosi nauja diena, nes ji reiškia, kad akimirka, kai Tu sugrįši vis artėja.
Kiekvieną vakarą, prieš užmiegant,mąstau apie mus, apie visus mūsų nuveiktus "žygdarbius".
Ankščiau niekad nebūčiau pagalvojusi, jog bus žmogus, kurio juokas ar šypsnis sušildytų mano širdį...
Kiekvienas Tavo ištartas žodis man labai daug reiškia, todėl aš visad stengiuosi tavęs įdėmiai klausytis.
Kai nėra galimybės su tavimi realiai susitikti, man pakanka tavo kvėpavimo ir aš iškart jaučiuosi arčiau Tavęs.
Daug kas bijo kutenimo, tačiau niekas neprilygs Tavo blakstienų kutenimui, juk tada tu kuteni širdį..
Kartais man norisi tiesiog susipakuoti save į dovanų dėžę ir išsisiųsti pas Tave..
Aš Tavimi pasitikiu, galėčiau su Tavimi žaisti šachmatais telefonu, todėl ir myliu..
Taip. Aš stipri.

Vaikystės prisiminimas

Minu aš žavų dviratuką,
Surišus plaukus į kaseles.
Gera, šilta- galvelė sukas,
Rodos,užsimerksiu ir tolyn mane nuneš.

Mirkt. Aplinkui nieko nebeliko:
Nei dviračio, nei geltonų kasų.
Tik vėjas ūžia- jam pavyko..
Nunešė mane jis aukštai virš debesų.

Aplinkui balta, lyg bepročių namuose.
Ir šalta, lyg Aliaskos gelmėse.
Nė garso, nė kvapo- nieko čia nėra.
Rodos, stoviu ant balto lapo, kur pati turiu nupiešti, kas kur yra.

Piešiu aš namą, vyrą ir jo žmoną,
Dar šalia jų du vaikus,
Šunį draugišką be proto,
Kuris bus tai bent judrus.
Ši šeima turės dar sodą,
Kuriame augins vaisius,
O kas vakarą kais puodą
Ir sveikai maitins vaikus.

Mirkt. Plaikstos kasos palei vėją.
Kaire dešine kaire dešine-minu į kalną kiek galiu.
Dviratukas nuriedėjo..
O prisiminimai grįš-TIKIU.

Ilgesys

Ilgesys jau begalinis mane vejas.
Su griausmu atskuodzia is tamsos.
Gal yra pasprukti koksnors kelias?
Gal žvejys tą baimę sužvejos?
Tiesa tame, kad kelio čia nėra,
Tėra tik plonas siauras takeliūkštis.
Vadinasi lieku aš čia
Ir lauksiu baiksciai kaip vaikiūkštis.
Būsiu tol čia, kol prašvis
Ir ilgesio jausmas pranyks,
Aš vėl laisvai kvepuot galėsiu,
O tave savam glėby turėsiu.

Laukimas

1diena: tu dar nepajautei, kad jis išvykęs, tiksliau tau atrodo, kad kita diena jus vėl susitiksit. 2diena:toks įspūdis, jog jį kazkas pagrobė, bet tu dar turi vilties jį susigrąžinti. 3diena: tu jau gali susisiekti su juo, bet jis lyg ikalintas už neiveikiamos stiklo sienos, tu ji matai, bet negali paliesti ir prisiglausti. 4diena: tau ima stigti paprasciausių jo frazių, tu pradedi panasiai kalbėti, kaip jis kalbedavo būdamas su tavimi. 5diena: labiausiai pasiilgai jo buciniu ir glamoniu, degi noru ji isbuciuoti. 6diena: prasideda sapnai susiję su juo, tad net naktį nebegali jo pamiršti.7diena: visiems draugams pasakoji, koks jis nuostabus ir kiek jis visko moka, kaip jis puikiai viską padaro, pasako ir t.t 8ta diena: tau reikia issilieti, tu reki į pagalve, apverki visa paklode, kol atsiranda drauge, kuri bent tam kartui paguodzia. 9diena: tau prasideda paranoja, kad jis paliks tave su kita, nors ir nieko dar ten nepazista:s 10diena: tu nebekenti laimingu porų, jos tau primena jus. 11diena: kalbėdama su juo jauti kaip kaupiasi ašaros-tikrai sunku. 12diena: nupiesi piešinį, kuris bent kažkiek tau primena jus. 13diena: lauki jo laiško,kad turėtum rankose popieriu, kuri neseniai liete jis...

Pastebėta

Šviesus megztukas, balti marškiniai, tvarkinga šukuosena, juodos kelnės iki puses blauzdu, akinukai su bordiniais remeliais, balta rankine, irrr juodi ispiriami batai ant kulniuku uzdengiantys tik puse pėdos bei sportines baltos kojines su Amerikos vėliava ir užrašu sport- taip apsirengusi senutė sėdėjo priešais mane- tvardziau juoką ;D

Miražai

Viskas primena Tave. Rodos, negaliu atsimerkti:

Tik apsidairau..jau ši vieta matyta,
mūsų seniai aplankyta..
Praeinu pro pievą, kur visad šešėlis mus glostė,
O čia guli pora..visai kitaip čia viskas susiklostė ;s
Kiekvienas laikrodis man primena Tave, ypač jei jis neapverstas
Ir geocatchai..pvz ta plyta, šiandien buvau ten..tarsi svečias nekviestas..
Ar dar ilgai taip? Turiu omeny miražus, kurie vis kamuoja galvelę..
Aš noriu prabusti, būt laimingas žmogus, "paglostyti" savo širdelę