Ilgesys jau begalinis mane vejas.
Su griausmu atskuodzia is tamsos.
Gal yra pasprukti koksnors kelias?
Gal žvejys tą baimę sužvejos?
Tiesa tame, kad kelio čia nėra,
Tėra tik plonas siauras takeliūkštis.
Vadinasi lieku aš čia
Ir lauksiu baiksciai kaip vaikiūkštis.
Būsiu tol čia, kol prašvis
Ir ilgesio jausmas pranyks,
Aš vėl laisvai kvepuot galėsiu,
O tave savam glėby turėsiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą