Pusė

Rodos, dar vakar širdis tyliai ramiai sau kvėpavo...
Rodos, dar vakar plaučiai lengvai sau alsavo...

Praėjus laikui, praėjo ir lengvumas
Aplankė mane nelauktas chaotiškumas

Šešis mėnesius dunksėjo širdis lyg patrakus
Laksčiau visur, lyg nuo meilės būčiau apakus

O kam tas lyg? Taip ir buvo.
Tik pusę to laiko man tiesiog nedašuto..

Myliu! Šaukiu aš balsu
Ir atgarsis grįžta..o gal tai Tu?!

Rodos, dar vakar manęs nepažinojai
Rodos, dar vakar šiltai mane apklojai...

Tavo Fėja