Populiarūs įrašai

2011 m. lapkričio 11 d., penktadienis

Intuicija

Greiti žingsniai aidėjo tyloje. Staigūs merginos judesiai vis sudrumsdavo tą slegiantį vakaro orą. Jos ryškūs plaukai vis plaikstėsi į šonus, lyg dairydamiesi ar niekas neseka iš paskos. Ji labai skubėjo-tiesiog skriejo tamsia gatve. Staiga kažkas patraukė merginos dėmesį. Tas garsas...tas šaižus garsas lyg kas brėžtų nagais per mokyklinę lentą...jis skverbėsi panelei į smegenis ir spiegdamas niokojo jos pasąmonę. Ji pradėjo nerimauti ir dar labiau paspartino žingsnį. Dar kartą apsižvalgiusi ji išvydo, kas skleidžia tą siaubingą garsą. Senas, nutriušęs vaiko vežimėlis, prikrautas rūbų, senovinių daiktų, popieriaus lapų, stumiamas paliegusio vyruko, kuris žiūrėjo tik į žemę ir niekur kitur. Mergina sustojo ir nustebusi negalėjo atitraukti akių. Tas senis ją užhipnotizavo. Jis tolygiai judėjo, iš visų jėgų stumdamas tą girgždantį vežimėlį, kuriame anksčiau galbūt buvo jo vaikas. Merginos fantazijai nebebuvo ribų. Jos mintys, rodos, nuskriedavo prie pat praeivio ir klausinėdavo jo visokių keistų klausimų. Ji norėjo išsiaiškinti, kas tasai susikūprinęs, galbūt jau niekam nebereikalingas vyras, kuris tempė iš paskos ploną, rėžiantį ausis, garsą. Mergina pradėjo girdėti savo pačios alsavimą. Atrodė, kad ją tas vyras stebi, nors jis jau tolo gatve nė neatsigręždamas. Panelė nusisuko ir pradėjo bėgti, bėgo tol, kol pasiekė apšviestą šaligatvio lopinėlį. Ten ji jautėsi saugesnė. Tačiau netrukus vėl pasigirdo šnaresys ir neramios mintys vertė ją vėl lėkti. Tad mergina bėgo ir bėgo, šį kartą net bijodama atsisukti...galų gale ji nurimo, tik jau rakindama duris išgirdo cypimą, lygiai tokį patį, kokį girdėjo gatvėje. Po sekundės durys pačios atsidarė ir tamsoje mergina pamatė vežimėlį. Tai buvo tas pats vežimėlis, tačiau vietoj senų daiktų ten gulėjo į seną maršką suvyniotas kūdikis...

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Skubu visur skubu

Lekia, skuba, bėga, skuodžia...
Stogas man jau trupa ir važiuoja.
Visur tik ūžia, dūzgia, bamba, skamba...
Bet laikausi aš dantis savo sukandus.
Šen ir ten lakstau aš palei vėją,
Bet velia plaukus laikas tas skubus.
Ariu aš, dirbu, lyg kokia siuvėja
Bet tai gyvenimas ir niekad jau kitaip nebus.

Kartais noris atsikvėpti ir tiesiog sėdėti,
Žvelgti tik į vieną tašką, tol kol koks žmogus išblaško,
Bet mano avilys iš vaško tikslaus grafiko kaskart paprašo.
Tad poilsio nėra nė lašo, ir sėdžiu aš ant beribio darbų krašto.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Pusė

Rodos, dar vakar širdis tyliai ramiai sau kvėpavo...
Rodos, dar vakar plaučiai lengvai sau alsavo...

Praėjus laikui, praėjo ir lengvumas
Aplankė mane nelauktas chaotiškumas

Šešis mėnesius dunksėjo širdis lyg patrakus
Laksčiau visur, lyg nuo meilės būčiau apakus

O kam tas lyg? Taip ir buvo.
Tik pusę to laiko man tiesiog nedašuto..

Myliu! Šaukiu aš balsu
Ir atgarsis grįžta..o gal tai Tu?!

Rodos, dar vakar manęs nepažinojai
Rodos, dar vakar šiltai mane apklojai...

Tavo Fėja

2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

Stiprios mintys

Aš stipri.
Kas rytą pramerkusi akis, džiaugiuosi nauja diena, nes ji reiškia, kad akimirka, kai Tu sugrįši vis artėja.
Kiekvieną vakarą, prieš užmiegant,mąstau apie mus, apie visus mūsų nuveiktus "žygdarbius".
Ankščiau niekad nebūčiau pagalvojusi, jog bus žmogus, kurio juokas ar šypsnis sušildytų mano širdį...
Kiekvienas Tavo ištartas žodis man labai daug reiškia, todėl aš visad stengiuosi tavęs įdėmiai klausytis.
Kai nėra galimybės su tavimi realiai susitikti, man pakanka tavo kvėpavimo ir aš iškart jaučiuosi arčiau Tavęs.
Daug kas bijo kutenimo, tačiau niekas neprilygs Tavo blakstienų kutenimui, juk tada tu kuteni širdį..
Kartais man norisi tiesiog susipakuoti save į dovanų dėžę ir išsisiųsti pas Tave..
Aš Tavimi pasitikiu, galėčiau su Tavimi žaisti šachmatais telefonu, todėl ir myliu..
Taip. Aš stipri.

2011 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Vaikystės prisiminimas

Minu aš žavų dviratuką,
Surišus plaukus į kaseles.
Gera, šilta- galvelė sukas,
Rodos,užsimerksiu ir tolyn mane nuneš.

Mirkt. Aplinkui nieko nebeliko:
Nei dviračio, nei geltonų kasų.
Tik vėjas ūžia- jam pavyko..
Nunešė mane jis aukštai virš debesų.

Aplinkui balta, lyg bepročių namuose.
Ir šalta, lyg Aliaskos gelmėse.
garso, nė kvapo- nieko čia nėra.
Rodos, stoviu ant balto lapo, kur pati turiu nupiešti, kas kur yra.

Piešiu aš namą, vyrą ir jo žmoną,
Dar šalia jų du vaikus,
Šunį draugišką be proto,
Kuris bus tai bent judrus.
Ši šeima turės dar sodą,
Kuriame augins vaisius,
O kas vakarą kais puodą
Ir sveikai maitins vaikus.

Mirkt. Plaikstos kasos palei vėją.
Kaire dešine kaire dešine-minu į kalną kiek galiu.
Dviratukas nuriedėjo..
O prisiminimai grįš-TIKIU.

2011 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

Ilgesys

Ilgesys jau begalinis mane vejas.
Su griausmu atskuodzia is tamsos.
Gal yra pasprukti koksnors kelias?
Gal žvejys tą baimę sužvejos?
Tiesa tame, kad kelio čia nėra,
Tėra tik plonas siauras takeliūkštis.
Vadinasi lieku aš čia
Ir lauksiu baiksciai kaip vaikiūkštis.
Būsiu tol čia, kol prašvis
Ir ilgesio jausmas pranyks,
Aš vėl laisvai kvepuot galėsiu,
O tave savam glėby turėsiu.



2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis

Laukimas

1diena: tu dar nepajautei, kad jis išvykęs, tiksliau tau atrodo, kad kita diena jus vėl susitiksit. 2diena:toks įspūdis, jog jį kazkas pagrobė, bet tu dar turi vilties jį susigrąžinti. 3diena: tu jau gali susisiekti su juo, bet jis lyg ikalintas už neiveikiamos stiklo sienos, tu ji matai, bet negali paliesti ir prisiglausti. 4diena: tau ima stigti paprasciausių jo frazių, tu pradedi panasiai kalbėti, kaip jis kalbedavo būdamas su tavimi. 5diena: labiausiai pasiilgai jo buciniu ir glamoniu, degi noru ji isbuciuoti. 6diena: prasideda sapnai susiję su juo, tad net naktį nebegali jo pamiršti.7diena: visiems draugams pasakoji, koks jis nuostabus ir kiek jis visko moka, kaip jis puikiai viską padaro, pasako ir t.t 8ta diena: tau reikia issilieti, tu reki į pagalve, apverki visa paklode, kol atsiranda drauge, kuri bent tam kartui paguodzia. 9diena: tau prasideda paranoja, kad jis paliks tave su kita, nors ir nieko dar ten nepazista:s 10diena: tu nebekenti laimingu porų, jos tau primena jus. 11diena: kalbėdama su juo jauti kaip kaupiasi ašaros-tikrai sunku. 12diena: nupiesi piešinį, kuris bent kažkiek tau primena jus. 13diena: lauki jo laiško,kad turėtum rankose popieriu, kuri neseniai liete jis...