Pirmyn

Jie sukasi sukasi sukasi.. O aš nejudu, tik mintys kažkur laksto. Tiesiog negaliu nustoti galvojusi apie Katiną, švelnutį svajingą Katiną.
Kryptis aiški-tiesiai ir pirmyn, niekas manęs atgal neleis. O Katino tai ten nebus...
Atremiu galvą į stiklą-vėsų, dar šlaputėlį nuo garų ir žandu braukiu žemyn, dievinu tą garsą, bet ir jis neleidžia užsimiršti.
Tikiuos kai jie suksis atgalios, aš rasiu Katiną savo guoly, stebuklingoj šaly.
Iki- kitas žandas prašosi stiklo.