Aš esu aš.

Baisaus čia daikto, kad nuo pat mažens mąstyta ateities profesija tikriausiai kardinaliai apsivertė aukštyn kojom..Baisaus čia daikto, kad dabar esu pasimetus gyvenime. Ar gi čia kas blogo, kad nesusitvarkau nuolat kambario? Negi negerai, kad montuoju filmukus vietoj namų darbų ruošimo? Negi aš klystu atsisakydama, tačiau kartu ir svajodama apie pasiūlymą, kurio tikriausiai neatsisakytų nei viena mergina? Juk tai puiki galimybė išgarsėti, pamatyti pasaulį, susipažinti su "įžimybėm". Atsakymas vienas: ne. Juk tai mano gyvenimas-ką noriu tą piešiu, ką noriu tą veikiu, ką noriu tą valgau(žagarėliai..mm), ką noriu tą ir mokaus..va čia labiausiai mane jaudinantis teiginys..kuo aš būsiu ateityje? Dabar atsakyčiau taip: aš būsiu aš.