Aš esu aš.

Baisaus čia daikto, kad nuo pat mažens mąstyta ateities profesija tikriausiai kardinaliai apsivertė aukštyn kojom..Baisaus čia daikto, kad dabar esu pasimetus gyvenime. Ar gi čia kas blogo, kad nesusitvarkau nuolat kambario? Negi negerai, kad montuoju filmukus vietoj namų darbų ruošimo? Negi aš klystu atsisakydama, tačiau kartu ir svajodama apie pasiūlymą, kurio tikriausiai neatsisakytų nei viena mergina? Juk tai puiki galimybė išgarsėti, pamatyti pasaulį, susipažinti su "įžimybėm". Atsakymas vienas: ne. Juk tai mano gyvenimas-ką noriu tą piešiu, ką noriu tą veikiu, ką noriu tą valgau(žagarėliai..mm), ką noriu tą ir mokaus..va čia labiausiai mane jaudinantis teiginys..kuo aš būsiu ateityje? Dabar atsakyčiau taip: aš būsiu aš.

Realus sapnas.

Užsimerkiu. Pučia švelnus šiltas vėjelis. Po kojomis jaučiu karštą smėlį, kuris kaitina mano pėdas. Aš pasileidžiu bėgti.Mano šilkinė skara banguoja-panašu į laivelį jūros tolumoje. Aš bėgu bėgu.. mano plaukai plevena lyg vėjo bloškiamos plunksnos..ištiesiu rankas...jaučiuosi tokia lengva, tokia trapi, bet kartu tokia stipri ir nepažeidžiama, aš pakeliu rankas ir pradedu mosuoti jomis, kaip paukštis. Viens du, viens du-kartoju ir kartoju, kol staiga šiltas pajūrio smėlis atitolsta nuo mano pėdų. Šilkinė skara atsipalaiduoja nuo mano kaklo ir nusklendžia pavėjui. Rankos vis labiau ir labiau mosuoja-aš skrendu. Atsimerkiu. Matau tolstančią šilkinę skraistę, kuri, regis po truputį nyksta šviesiame pajūrio smėlyje. Ji pradingo, taip pat kaip ir aš..

Lietus

Viens.Du.Trys -
Jie palengva krinta man ant veido.
Regis niekas jų nesulaikys,
Juk jie iš dangaus nusileido.
Šlapia, drėgna, bet gaivu.

Grynas oras veža.
Mintys net šokti pradėjo ratu,
Kurio vidury lašiukai plevena.