Life.

I love to live, I love that feeling! Yes, yesterday I cried, yes-day before yesterday I also cried, BUT how a life would look like, if we had no emotions and feelings? Oh I love to live..For example now I am listening very powerful music and singing(although I don't know the words)-but it is so fun..I am feeling soooo good!!!!!!!!!!!!!

Garsios mintys.

Užsimerk.Trakšt trakšt trakšt(kasaus pakaušį). Nieko nesuprantu. Kokio velnio aš taip elgiuos? Ką aš žinau, kas čia daros? Atpalaiduok mintis ir apie nieką negalvok. Neišeina! Tu gali. Jo jo, taip ir patikėsiu. Užtilk ir atpalaiduok protą, apie nieką nemąstyk. Aš mėginu, bet kaskart, kai bandau apie nieką nemąstyt ir man iššoka juodas fonas: -JUODA. Aaaaaa! Jei juoda, nesakyk "juoda". Užsimerk ir baik rašyti šitą nelemtą blogą, jis tau maišo atsipalaiduot..<.< Neaiškink. Juste? Ką? Nieko, tik pasitikslinau, koks mano išprotėjimo laipsnis. Tau viskas gerai. Tu sakai, tu žinai. Ka jau ką, bet nė velnio nežinau.. Išvis kokių galų aš dabar rašau, juk tai visiška beprasmybė ir nelemtas laiko švaistymas.."Mataviklis"-kas čia per nelemtas žodis? Na tai daiktas, su kuriuo žmonės kažką matuoja..Ne, tai tik tu su juo matuoji, kiti tokio žodžio net nežino. Juste? Ką? Nieko, tik pažiūrėjau mes dviese, ar aš su savim kalbu-nes tai jau būtų beprotystė, taip? Aha, gerai, kad mes dviese..

Ne žmogus.

Seniai seniai, kai dar egzistavo tik beorė erdvė, savo galias parodyti panoro JIS. Toks minkštas, pūkuotas, rūžavas ir banguotas DEBESĖLIS. Jis skraidydavo sau niekeno netrukdomas, tačiau nusprendė, jog jam trūksta konkurentų. Tad ėmė ir atplėšė debesėlis nuo savęs baltą it pūkas gabalėlį. Nusprendė atplėšti dar vieną, tik žymiai tamsesnį ir šiurkštesnį gabalą.Tačiau dvi jo dalelės tuoj pat pabėgo. Iš jų atsirado Dievas ir Velnias. Dievas sukūrė žmogų, o pats pakilo į dangų. O Velnias sukūrė facebooką ir dabar, žinomas Valės vardu, slapstosi Kauno "Varpo" gimnazijos mokykloje. Tačiau debesėlis buvo ne iš kelmo spirtas(iš kamieno tikriausiai ;D), tad norėdamas nenusileisti paties savo kūriniams sukūrė drambliuką - nediduką, apvalutį, didelėm ausim ir juodom, itin paslaptingom akim. IUKAS buvo labai keistas. Nepritapo JIS nei prie vieno Dievo sukurto drambliuko. Net Velnio sukurtame facebooke nepritapo (net į farmvillį jo nepriimė)! Tačiau kartą, su savo smalsiu straubliu, jis aptiko kažką, kas iškart patraukė jo akį. Plona, aukšta būtybė, IUKO akim žiūrint labai trapi. Tol mąstė, ką su juo daryt, kol galų gale sumąstė. Pradėjo kutenti uostinėti jis su savo straubliu būtybei pilvą ir staiga pasigirdo: -AAAA baik, kuuutena! Drambliukas nustėro: tu moki kalbėti?;o -Taip, atsakė žmogus, to paties norėjau paklausti tavęs..Aš Tapkinas Tapkinauskas-dievo kūrinys, o tu kas? -Aš esu IUKAS, debesėlio kūrinys. -Pff..debesėlio mat..tai tu tada menkavertis prieš mane..-Žmogau Tapke, nesakyk šitaip, nežinodamas, kas mano kūrėjas.- O pamanykit, dramblys dar ir jausmus turi. -Na ir kas čia keisto?- Tik dievo kūriniai gali reikšti savo nuomonę ir jausmus - Dar ką pasakysi, kad facebooką Velnias sukūrė? ;D Ginčyjosi jie ilgai kol galų gale, ginčą išgirdo ir patys kūrėjai. Debesėlis, Dievas ir Velnias nusileido į žemę. -Pagaliau,- tarė debesėlis, susitikom visgi. Dievas: -Taip, jau daug metų nemačiau savo kūrėjo. (žmogui akys ant kaktos) Žmogus: - Dieve, tj kas tave sukūrė? Velnias: debesėlis mus sukūrė, debesėlis.. IUKAS pažvelgė į žmogų su didžiausia pasitenkinimo šypsena kokia tik gali būti  http://www.youtube.com/watch?v=s8UFq7QIJdM Debesėlis tai pamatęs tarė: taip ir maniau, man lygių nėra, nebereikalo jie buvo pabėgę nuo manęs..  

Pasiilgau ;*

Tavęs nėra tik keturias dienas,
O man jau skauda, labai skauda.
Galėtų kelias pas Tave koks atsirast
Kad ir per lauka, per tamsų lauką..
Visvien nubėgčiau pas Tave
Nuskrisčiau aš galų gale,
Taip ir padarysiu aš tuoj pat,
Nusikalsiu sparnus ir ir išskleisiu juos kaip mat..
Skrendu skrendu, skrendu aš virš jūros
Sklendžiu sklendžiu sklendžiu ...

Pokyčiai.

Na va, nuo šiandien aš vėl viena...


Tu išplauksi tolyn, tolyn, ten kur manęs nėra
Lauksiu dieną, lauksiu kitą,
Lauksiu aš tavęs kas rytą...

Pokyčiai dar ne visi:
facebooko atsisakiau,
jaučiu stebisi visi..

Bet man paboto spausti "like"
Atrodo, kad negaliu sustot ir to pabaikt..
Tai pasidarė kaip ūmi liga
Nuo, kurios vaistų tikrai nėra,
Taigi gydysiuos pati,
Įrodysiu, jog mano valia stipri :)

Baseinas

-Dabar nuskandinsiu!

- Na pamėgink ;P

- Ech, per sunku..;D

- Bet man patiko tas masažas ;DD

- Tai ne masažas! Aš paskandint mėginau ;D

- O man tai buvo masažas..;P 

Garinė pirtis..mm..nieko nematau ;D* Na ir puiku ;PP*

Vėl praregėjau!

Tik ką gavau išankstinį laišką nuo Kalėdų snieguolės..žinot, ji atvėrė man akis..Facebookas atima tokią didelį dalį mano laiko, kad pati nesusimąsčiau, kiek visko galėčiau nuveikti: nupieščiau daug daugiau, šokčiau, dainuočiau, maudyčiaus sniege, montuočiau filmus, kurčiau eiles..Išvarau 4dienom ir tikiuosi, kad grįžus kitaip planuosiu savo laisvą laiką. Ačiū, ačiū, kad atvedei į protą.. :)