Vėl praregėjau!

Tik ką gavau išankstinį laišką nuo Kalėdų snieguolės..žinot, ji atvėrė man akis..Facebookas atima tokią didelį dalį mano laiko, kad pati nesusimąsčiau, kiek visko galėčiau nuveikti: nupieščiau daug daugiau, šokčiau, dainuočiau, maudyčiaus sniege, montuočiau filmus, kurčiau eiles..Išvarau 4dienom ir tikiuosi, kad grįžus kitaip planuosiu savo laisvą laiką. Ačiū, ačiū, kad atvedei į protą.. :)

Kūčių rytas

Rytas. Namuose šioks toks subruzdimas.Visi dedasi daiktus, t.y. bando dėtis daiktus, o iš tikro bėgioja iš kambario į kambarį ieškodami pamestų daiktų. Pavyzdžiui į mano kambarį per paskutines 5 minutes užsuko 8 žmonės ;D Tėtis ieškojo kaklaraiščio(ką jis galėtų pas mane veikti?) Mama sunerimusi teiravosi močiutės dovanos, o kitus 6 kartus atėjo tas pats žmogus-mano broliukas(nuo kada aš jį taip mielai vadinu?) Ir 5 kartus iš tų šešių jis norėjo mane paerzinti..;D "Juuuste, aš mačiau nuotraukas sukeltas į facebooka, Juuuste, su kuo susirašinėji? Juuuste, nori pažaist GTA? Juuste kaip manai, kuri pc vaizdo plokštė geresnė, ar G100, ar GT120? (aišku aš pavadinimus išgalvojau, nes nepamenu ;D) Bet mano atsakymas būdavo toks pats:" Nežinau, išeik ir uždaryk duris.Ačiū;D Štai koks mano kūčių rytas..bet žinau, kad nuvažiavusi į kitą Lietuvos kraštą-Žemaitiją, ten bus kitaip, t.y. mes bėgiosim po kitus kambarius, ieškodami kitų daiktų ;D

Bandelių likimas.

Su cukrum, su cinamonu, kvapniai apskrudusios, susuktos į sraiges, jos baimingai guli orkaitėje, cinamoninės bandelės žino, kad po akimirkos, kai bus ištrauktos, jų gretos tol retės, kol Justės pilvas bus pilnas, vadinasi-tol, kol jos baigsis ;D Ak,- pagalvojo pienas, tuoj ateis ir mano eilė..

Laiškas Kalėdų Seneliui

Labas, mielas Kalėdų Senelį!

Mano vardas Justina. Sulaukiau 7 metų. Bet kai kurie kakai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu nutylėti. Kiti bambukai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik klasta. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip grinčas, imu staugti kaip lūšis ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi skalbimo mašinoje! Nes mano tėvai yra Minedas. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Varpo gimnazijos budinti Valė. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra per machės uždavinys. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Ostapenko yra tikras Tarakonas, Ventukai dainuoja blogiau negu Lietuvos rytas, o Violeta Terasavienė - apskritai Kalytė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Brokolis, nes per pamokas Piešiu, o per pertraukas Šūkauju. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Havajuose, o namuose tupiu kamputyje kaip Uodas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Šiknaniežiai. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Datulės tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Veidrodinis fotoaparatas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Naujojoje Zelandijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Bulvė, ramus (-i) kaip Lova ir išmintingas (-a) kaip Rokas Žilinskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Apelsinų sultys, o kita pusė - Brangūs balti milteliai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 7 litų. Mielas Seneli, nebūk Dielė, išpildyk mano prašymą!

Tavo Crazy, Super ir Duper.

Justina Lauceviciute

Rudens akimirkos.

Taip- jie tuoj nukris.
Tie sausi, nuo šalčio paraudę pirštai.
Taip-jos tuoj sustings,
Tos nuo drėgmės pamėlinavusios lūpos.

Viens du, viens du-
Jiems vieninteliems čia gera.
Mano botukai tik šlepsi kartu
Ir didingai žengia per balą.

Taip-ruoduo yra bjaurus metų laikas.
Nuolat lija, nosis šąla!
BET kai pamatau, kaip lapuose žaidžia tas vaikas,
Man net širdis apsąla..

Liga-įkvėpimo šaltinis.

Užknisa mane juodai!
Varva, kapsi..
(gerai, kad tai būtų ledai)

Nosis ramybės man visai neduoda,
Tuoj išgersiu šimtąjį arbatos puodą.

Vietoj to, kad bio kontrui ruoščiaus
Ar minkštai lovytę kločiaus,
Aš kuriu, kuriu, kuriu..
Rodos, tam nėra ribų..

Garsiai perskaičiau, ką parašiau
Ir vėlgi nosį iššnirpščiau..
Nors poezija gražu,
Deja, negydo ji ligų..

Ko aš noriu?

Noriu. Noriu. Noriu!
Bet ko gi?
Noriu. Noriu. Noriu!
Nejaugi?

Aš noriu..
Noriu norėti!
Tiem žmonėm, kurie nori,
Galiu tik pavydėti..

Bet tu gi taip pat nori!
Taip. Aš noriu.
Aš noriu norėti.
Širdis iš džiaugsmo pradėjo drebėti..